Žiema – tai metų laikas kuomet dėl besikeičiančių oro sąlygų formuojasi pavojingi gamtos reiškiniai – plikledis, pūgos, intensyvus snygis. Ypatingai pavojinga, kai ant susiformavusio ledo pasninga, tuomet einant labai sunku pastebėti apledėjusią dangą. Dėl šių reiškinių žiemą pagausėja įvairių traumų susijusių su nesėkmingais kritimais. Tačiau kristi žmonės gali ne tik lauke, bet ir namuose, dažniausiai tai atsitinka sunkiau judantiems – vyresnio amžiaus žmonėms. Kaip apsisaugoti ir išvengti griuvimų, mintimis pasidalins Geros savijautos centro SANUS kineziterapautė Laura Freitakienė.

Daugelis griuvimų nutinka užsiimant įprasta kasdiene veikla: keliantis iš lovos, lipant laiptais, tamsiu paros metu, einant nelygiu ir slidžiu šaligatviu, keliu, grindimis, esant nepakankamam apšvietimui, turint pusiausvyros sutrikimų, esant netinkamai elgsenai (nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkama avalynė, vaistų vartojimas).

Dažniausiai traumuojami: riešo, čiurnos sąnariai, žastikaulio ir kaklo kaulai, vyresnio amžiaus žmonėms – šlaunies kaklelis. Siekiant išvengti traumų, būtina pasirūpinti savo saugumu.

Statistika rodo, kad namie įvyksta apie 48 proc. visų griuvimų, o žiemos metu ir ypač sudėtingoms oro sąlygoms, griuvimų statistika padidėja.

Kodėl griuvimų prevencija svarbesnė žiemą?

• Nepastovios oro sąlygos žiemą padaro aplinką lauke slidžią, kad būtų saugu judėti.
• Netvarkingos šaligatvio plytelės, laiptai be turėklų, įtakos turi ir blogas apšvietimas.
• Sąnarių sąstingis taip pat būdingas šaltuoju metų sezonu, nes judama mažiau. Sąstingis paveikia mūsų pusiausvyrą ir sumažina raumenų jėgą ir balansą, todėl pasikeičia ir eisena.
• Slydimo riziką padidina ir netinkama avalynė žiemą (blogą sukibimą turintys, dėvimi batai). Tad pasekmės gali būti liūdnos. Griūdami ar slysdami žmonės susižeidžia, o tai gali baigtis lūžiais, įvairiais raiščių patempimais, kurie ilgam sutrikdo sveikatą. Po turėtos traumos, gali atsirasti baimė judėti, socialinė izoliacija, atsisakymas kasdienių aktyvių veiklų, o tai sumažina funkcinį pajėgumą ir dar labiau padidina griuvimų riziką.

Siekiant išvengti traumų žiemą, patariame laikytis šių rekomendacijų:

• Dėvėkite tinkamą avalynę. Apsvarstykite galimybę įsigyti batų apkaustus kasdieniams žygiams, kurie gerai tvirtinasi prie bato;
• Apsirenkite šiltai. Būnant šiltai apsirengus, raumenys atsipalaiduoja, ne taip, jei jaučiate šaltį raumenys linkę įsitempti;
• Eikite pakelta galva, žiūrėkite į priekį ir nesilenkite;
• Ypač saugiai ir atsargiai lipkite iš automobilio. Prieš lipant abi kojas tvirtai pastatykite ant žemės ir tik tada judėkite;
• Eidami šaligatviu ar laiptais, stenkitės eiti nuvalytu arba pabarstytu druska paviršiumi. Eikite nedideliais ir trumpais žingsniais, šiek tiek pasukus pėdas į išorę, išskleiskite rankas į šonus ir šliuožkite kojomis tarsi slidininkas.Taip išlaikysite stabilų atramos pagrindą;
• Venkite šešėlių, nes tamsiose vietose gali būti juodo ledo ruožų;
• Naudokite pagalbines priemones- šiaurietiško ėjimo lazdas arba lazdas su smaigaliu;
• Eidami nesinaudokite mobiliuoju telefonu;
• Lipant laiptais laikykitės už turėklų;
• Viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių – pusiausvyrą gerinantys pratimai, todėl labai svarbu reguliariai mankštintis.

Išvengti kritimo ne visada pavyksta. Tad pajutus, kad tuoj krisite, laikykitės šių rekomendacijų, kad maksimaliai apsaugotumėte save:

• Krentant kuo mažiau įtempti raumenis, taip sumažinsite traumos tikimybę, nes raumenys bus atsipalaidavę;
• Kiek įmanoma saugokite galvą, galima rankomis ją suimti;
• Krisdami saugokite galūnes: riešus, kelius, kurie taip pat nuo smūgio būna stipriai traumuojami;
• Griūnant sulenkite kelius ir pasisukite ant tų vietų, kurios yra minkščiausios (pvz. sėdmenys);
• Krentant ne reikėtų kovoti su pačiu kritimu ir jam priešintis atkišant pažeidžiamiausias savo kūno dalis, o mėginti ridentis, taip sušvelninant smūgį ir paskirstant jį po kūną;
• Nugriuvus svarbiausia – nepanikuoti!

Viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių – pusiausvyrą gerinantys pratimai. Siūlome keletą pratimų, kurie padės sumažinti slydimo – griuvimo riziką:

1. Stovėjimas ant vienos. Atsistokite ant vienos kojos. Pastovėkite kiek įmanoma ilgiau. Pakartokite kita koja;
2. Stovėjimas ant vienos kojos ir priešingos rankos pakėlimas. Atsistokite ant vienos kojos ir priešingą ranką pakelkite aukštyn. Pastovėkite kiek įmanoma ilgiau. Pakartokite kita koja ir ranka;
3. Pasivaikščiokite ant pirštų galų. Pasistiebkite ir pavaikščiokite ant pirštų galų;
4. Stovėjimas ant nestabilaus paviršiaus. Po kojomis pasidėkite nestabilią platformą (galima panaudoti pagalvėlę/ sulankstytą pledą) ir stovėkite;
5. Pritūpimai ant nestabilios platformos. Po pėdomis pasidėkite nestabilią platformą. Padarykite 10 pritūpimų: lenkdami kelius ir tiesdami rankas į priekį.

Šiuos pratimus rekomenduojama atlikti 2 – 3 kartus per dieną. Kiekvieną pratimą pakartoti iki 10 kartų. Atliekant pratimus siekti vis geresnių rezultatų, ilginant pratimo atlikimo laiką. Pasitreniravus kurį laiką, galite atlikti pratimus užsimerkus.

Judėkite saugiai ir neskubėkite!
Kineziterapeutė Laura Freitakienė